Prisijungti
Kas yra ATEX? Tai yra svarbi pramoninės saugos tema, susijusi su darbo aplinkomis, kuriose gali susidaryti sprogi atmosfera. Tai aktualu ne tik chemijos ar naftos pramonei – degios dulkės, garai ar dujos gali atsirasti ir gamyboje, dirbtuvėse, filtravimo sistemose, dulkių siurbimo ar medžiagų apdirbimo procesuose. Tokiose aplinkose svarbu tinkamai vertinti rizikas ir pasirinkti įrangą, kuri atitinka konkrečias ATEX zonas bei naudojimo sąlygas.
Prieš pereinant prie ATEX zonų, įrangos ženklinimo ir praktinio pasirinkimo, verta trumpai suprasti pagrindinę esmę. ATEX apima darbo aplinkas ir įrangą, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi atmosfera dėl degių dujų, garų, rūko arba dulkių mišinio su oru. Ši tema aktuali ne tik chemijos ar naftos pramonei. ATEX gali būti svarbus ir gamyboje, dirbtuvėse, filtravimo sistemose, dulkių siurbimo, dažymo, šlifavimo, miltelių ar birių medžiagų apdorojimo procesuose.
| Kas tai? | ATEX – tai reikalavimai įrangai ir darbo vietoms, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi atmosfera. |
| Kur aktualu? | Pramonėje, gamyboje, dirbtuvėse, filtravimo, dulkių siurbimo, dažymo, šlifavimo, miltelių ar birių medžiagų apdorojimo procesuose. |
| Kokios rizikos? | Degios dujos, garai, rūkas arba dulkės, susimaišiusios su oru, gali užsidegti nuo kibirkšties, karšto paviršiaus, statinės elektros ar netinkamos įrangos. |
| Ką svarbu žinoti? | ATEX įranga turi būti parenkama pagal konkrečią zoną, medžiagą, aplinką, temperatūros ribas ir gamintojo techninį ženklinimą. |
Kas yra ATEX?
ATEX – tai terminas, naudojamas kalbant apie įrangą ir darbo aplinkas, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi atmosfera. Pats pavadinimas kilęs iš prancūziško termino Atmosphères Explosibles, reiškiančio sprogias atmosferas. Praktiškai ATEX aktualus visur, kur ore gali susimaišyti degios dujos, garai, rūkas arba dulkės. Jeigu tokioje aplinkoje atsiranda uždegimo šaltinis – kibirkštis, karštas paviršius, statinė elektra, mechaninė trintis ar netinkamas elektros įrenginys – gali įvykti užsidegimas arba sprogimas.
Europos Sąjungoje ATEX reguliavimas remiasi dviem pagrindinėmis kryptimis: viena taikoma įrangos gamintojams ir tiekėjams, kita – darbo vietoms ir darbdaviams. Direktyva 2014/34/ES apima įrangą ir apsaugines sistemas, skirtas naudoti potencialiai sprogiose atmosferose, o Direktyva 1999/92/EB nustato minimalius darbuotojų saugos reikalavimus tokiose darbo vietose.
Kodėl ATEX svarbus?
ATEX svarbus ne dėl formalumo ar „sertifikato dėl sertifikato“. Jo tikslas – sumažinti sprogimo riziką ten, kur ji realiai gali atsirasti. Pavojingos gali būti ne tik akivaizdžios medžiagos, tokios kaip dujos, kuras ar tirpikliai. Sprogias atmosferas gali sudaryti ir įvairios dulkės: medienos, metalo, plastiko, miltų, cukraus, dažų, kompozitinių medžiagų ar kitų smulkių dalelių mišiniai su oru.
Tai ypač aktualu pramonėje, kur vyksta šlifavimas, pjovimas, frezavimas, miltelių transportavimas, filtravimas, siurbimas, maišymas ar pakavimas. Trumpai tariant: jeigu ore gali būti degių dulkių, garų ar dujų – ATEX klausimas tampa labai svarbus.
Kur gali susidaryti sprogi aplinka?
Sprogi aplinka gali susidaryti įvairiose srityse:
- chemijos ir farmacijos pramonėje;
- dažymo, lakavimo ir tirpiklių naudojimo zonose;
- medienos apdirbimo cechuose;
- metalo šlifavimo ar miltelių apdorojimo vietose;
- maisto pramonėje, kur naudojami miltai, cukrus ar kiti birūs produktai;
- plastiko, kompozitų ir techninių medžiagų apdirbime;
- akumuliatorių, elektronikos ar energetikos komponentų gamyboje;
- vietose, kur naudojami pramoniniai dulkių siurbliai, filtravimo įranga ar centralizuotos nusiurbimo sistemos.
Kartais pavojus nėra matomas iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, dulkių sluoksnis ant paviršių gali atrodyti nekaltai, tačiau pakilus į orą ir susimaišius su deguonimi, tam tikros dulkės gali tapti labai pavojingos.
ATEX zonos: ką jos reiškia?
ATEX zonos naudojamos tam, kad būtų įvertinta, kaip dažnai ir kiek ilgai konkrečioje vietoje gali susidaryti sprogi atmosfera. Dujoms, garams ir rūko pavidalo medžiagoms naudojamos zonos 0, 1 ir 2. Dulkėms naudojamos zonos 20, 21 ir 22.
Žemiau pateikta lentelė padeda greitai suprasti pagrindines ATEX zonas ir jų skirtumus pagal tai, kokio tipo sprogi atmosfera gali susidaryti darbo aplinkoje.
| Zona | Aplinka | Rizikos lygis | Bendras paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| Zona 0 | Dujos, garai, rūkas | Labai aukštas | Sprogi atmosfera yra nuolat, ilgą laiką arba dažnai. |
| Zona 1 | Dujos, garai, rūkas | Aukštas | Sprogi atmosfera gali susidaryti įprasto darbo metu. |
| Zona 2 | Dujos, garai, rūkas | Mažesnis | Sprogi atmosfera įprastai nesusidaro, o jei susidaro – trumpam. |
| Zona 20 | Dulkės | Labai aukštas | Degios dulkės ore gali būti nuolat, ilgą laiką arba dažnai. |
| Zona 21 | Dulkės | Aukštas | Dulkių debesys gali susidaryti įprasto darbo metu. |
| Zona 22 | Dulkės | Mažesnis | Dulkių debesys įprastai nesusidaro, o jei susidaro – trumpam. |
Ką reiškia „Ex“ ženklinimas?
ATEX įranga dažnai turi „Ex“ ženklinimą. Jis nurodo, kad įranga suprojektuota naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: ne kiekviena „Ex“ ženklinimą turinti įranga tinka kiekvienai ATEX zonai. Žemiau pateiktas pavyzdys padeda suprasti, kaip gali atrodyti ATEX / Ex įrangos ženklinimas ir kokią informaciją gali reikšti atskiros jo dalys.
Pavyzdinis ATEX / Ex ženklinimo paaiškinimas. Tikslus ženklinimas priklauso nuo įrangos tipo, paskirties, apsaugos būdo ir gamintojo dokumentacijos.
CE 0123 – nurodo, kad įranga atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Skaičius pvz., 0123 žymi sertifikavimo arba atitikties vertinimo įstaigos identifikavimo numerį.
Ex – specialus ženklas, nurodantis, kad įranga skirta naudoti potencialiai sprogiose aplinkose.
II – įrangos grupė. II grupė skirta paviršinėms pramonės aplinkoms, ne kasybai.
2 – įrangos kategorija. Kategorija 2 reiškia aukštą apsaugos lygį ir dažniausiai taikoma 1 zonai dujos arba 21 zonai dulkės, priklausomai nuo aplinkos.
G – aplinkos tipas. G reiškia dujinę atmosferą dujos, garai arba rūkas.
Ex d – apsaugos būdas. „d“ reiškia liepsnai atsparų korpusą, kai vidinis užsidegimas negali persiduoti į išorinę aplinką.
IIC – dujų grupė. Tai aukščiausia dujų grupė, taikoma labai pavojingoms dujoms, įskaitant vandenilį ir acetileną.
T4 – temperatūros klasė. T4 reiškia, kad maksimali leistina įrangos paviršiaus temperatūra yra 135 °C.
Gb – įrangos apsaugos lygis Equipment Protection Level, EPL. „Gb“ reiškia aukštą apsaugos lygį dujinėse aplinkose.
Svarbu: ženklinimas yra tik trumpas santrumpų rinkinys. Prieš renkantis ar naudojant įrangą, visada būtina perskaityti visą techninę dokumentaciją ir įvertinti, ar pasirinkta įranga tinka konkrečioms darbo vietos sąlygoms.
Pavyzdžiui, dulkių aplinkai skirta įranga gali turėti žymėjimą su raide D, o dujų aplinkai – su raide G. Todėl renkantis įrangą būtina žiūrėti ne tik į žodį „ATEX“, bet ir į visą techninį ženklinimą.
Kodėl paprasta įranga netinka ATEX zonoms?
Įprasta pramoninė įranga gali turėti kelis rizikos šaltinius:
- elektrinius kontaktus, kurie gali kibirkščiuoti;
- variklius, kurie gali įkaisti;
- guolius ar judančias dalis, kurios gali sukelti trintį;
- plastikines dalis, kurios gali kaupti statinį krūvį;
- filtrus ar žarnas, kurios nėra pritaikytos laidžiam ar antistatiniam darbui;
- konstrukcijas, kurios neturi tinkamo įžeminimo.
Specializuotoje įrangoje šie veiksniai turi būti įvertinti konstrukcijos, medžiagų, elektros komponentų, paviršiaus temperatūros, įžeminimo ir dokumentacijos lygiu. Tai ypač svarbu renkantis pramoninius dulkių siurblius ar nusiurbimo sistemas. Jeigu siurbiamos degios arba potencialiai sprogios dulkės, netinkamas siurblys pats gali tapti uždegimo šaltiniu.
ATEX ir pramoniniai dulkių siurbliai
Pramoniniai dulkių siurbliai dažnai naudojami ten, kur susidaro dulkės, drožlės, milteliai ar smulkios dalelės. Tačiau ne kiekvienas pramoninis siurblys yra tinkamas ATEX aplinkai. Renkantis siurblį potencialiai pavojingai zonai, svarbu įvertinti:
- ar siurblys turi ATEX sertifikavimą;
- kokiai zonai jis skirtas;
- ar jis tinkamas dulkėms, dujoms ar abiem atvejams;
- kokia yra maksimali paviršiaus temperatūra;
- ar naudojamos antistatinės žarnos;
- ar yra tinkamas įžeminimas;
- kokia filtravimo klasė;
- ar dulkių surinkimo talpa saugiai pritaikyta konkrečiam procesui;
- ar gamintojas pateikia deklaracijas ir techninius dokumentus.
Čia labai svarbu nepirkti „pagal nuotrauką“. ATEX įranga turi būti parenkama pagal konkrečią riziką, zoną ir medžiagą. WRYEDGE DIRECT asortimente taip pat galite rasti ATEX aplinkoms skirtų pramoninių dulkių siurblių, pritaikytų darbui su potencialiai pavojingomis dulkėmis ir pramoninėmis darbo sąlygomis.
Dažna klaida: „ATEX“ nereiškia „tinka visur“
Vienas dažniausių nesusipratimų – manyti, kad jei įranga turi ATEX žymėjimą, ji tinka bet kokiai sprogioje aplinkoje esančiai zonai. Taip nėra. ATEX įranga turi būti suderinta su konkrečia zona ir medžiaga. Įranga, tinkama 22 zonai, nebūtinai tinka 21 zonai. Įranga, skirta dulkėms, nebūtinai tinka dujų aplinkai. Įranga, tinkama vienai dulkių grupei, gali būti netinkama kitai. Todėl prieš renkantis įrangą reikia žinoti bent šiuos dalykus:
- kokia zona nustatyta darbo vietoje;
- ar pavojų kelia dulkės, dujos, garai ar rūkas;
- kokios konkrečios medžiagos naudojamos;
- kokia jų užsidegimo temperatūra;
- ar yra statinės elektros rizika;
- ar reikalingas įžeminimas;
- kokie dokumentai reikalingi darbų saugai ir auditui.
Praktinis požiūris
ATEX nereikėtų vertinti tik kaip teisinių reikalavimų rinkinio. Tai yra praktinis saugos principas: jeigu procese gali susidaryti sprogi atmosfera, įranga turi būti parinkta taip, kad netaptų uždegimo šaltiniu. Tai aktualu tiek didelėms gamykloms, tiek mažesnėms dirbtuvėms, kur naudojamos dulkes keliančios medžiagos, tirpikliai, milteliai ar kiti degūs komponentai.
Geriausias sprendimas – pradėti ne nuo įrangos modelio, o nuo klausimo: kokia rizika yra konkrečioje darbo vietoje? Tik tada galima atsakingai pasirinkti dulkių siurblį, filtravimo sistemą, ventiliaciją, įrankius ar kitą pramoninę įrangą.
Apibendrinimas
ATEX – tai sistema, padedanti saugiai dirbti aplinkose, kuriose gali susidaryti sprogi atmosfera. Ji apima darbo zonų vertinimą, įrangos kategorijas, ženklinimą, dokumentaciją ir atsakingą rizikos valdymą. Svarbiausia suprasti, kad ATEX nėra vienas universalus sertifikatas. Tai techninis atitikimas konkrečiai aplinkai, zonai, medžiagai ir rizikos lygiui.
Renkantis ATEX įrangą, verta vadovautis ne tik kaina ar galingumu, bet ir aiškiai įvertinti, ar įranga tikrai tinkama konkrečiai darbo vietai. Tokiu būdu galima apsaugoti ne tik įrangą, bet ir svarbiausia – žmones, gamybos procesą ir visą darbo aplinką.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ATEX
Kas yra ATEX?
ATEX – tai Europos Sąjungoje naudojamas terminas, apibūdinantis įrangą ir darbo aplinkas, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi atmosfera.
Kur naudojama ATEX įranga?
ATEX įranga naudojama ten, kur pramoninė sauga reikalauja įvertinti sprogios atmosferos riziką: gamyboje, dirbtuvėse, filtravimo, dulkių siurbimo, dažymo, šlifavimo, miltelių ar birių medžiagų apdorojimo procesuose.
Kuo skiriasi ATEX zonos?
Zonos 0, 1 ir 2 taikomos dujoms, garams ir rūkui, o zonos 20, 21 ir 22 – degių dulkių aplinkai.
Ar bet kuri ATEX įranga tinka visoms zonoms?
Ne. Įranga turi būti parinkta pagal konkrečią zoną, medžiagą, temperatūros ribas ir gamintojo nurodytą ženklinimą.
Ar paprastas pramoninis siurblys tinka ATEX aplinkai?
Ne visada. Jei siurbiamos degios arba potencialiai sprogios dulkės, reikalingi tam pritaikyti ATEX dulkių siurbliai arba sertifikuotos dulkių surinkimo sistemos, parinktos pagal konkrečią zoną, medžiagą ir darbo sąlygas.
Reikia pagalbos renkantis ATEX dulkių siurblį ar kitą pramoninės saugos įrangą? Susisiekite su WRYEDGE DIRECT – padėsime įvertinti poreikį ir parinkti tinkamą sprendimą pagal darbo aplinką, medžiagas ir naudojimo sąlygas.
Įrašai